Įsivaizduokite: raktai rankoje, šampano taurė kitoje, ir štai jūs – naujo būsto savininkas. Bet kas laukia už tos magiškos naujakurio momento užuolaidos? Kalbėjausi su žmonėmis, kurie jau žengė šį žingsnį ir turi ką papasakoti apie tikrąjį gyvenimą naujuose Vilniaus projektuose.
Milda, 34, IT specialistė: „Bendruomenė gimė anksčiau nei namas”
Prieš dvejus metus Milda įsigijo butą dar nepradėtame statyti projekte Šnipiškėse. Ji neplanavo tapti bendruomenės iniciatore, bet taip jau nutiko.
„Viskas prasidėjo nuo Facebook grupės būsimiems kaimynams. Iš pradžių tiesiog norėjome dalintis statybų eigos nuotraukomis, bet greitai supratome, kad turime galimybę kažką unikalaus sukurti,” – pasakoja ji, gurkšnodama kavą jaukioje namo terasoje, kurią bendruomenė įrengė savo jėgomis.
Dar prieš įsikraustydami, būsimi gyventojai jau buvo surengę kelias talkas, diskutuodavo apie bendrų erdvių dizainą ir net derėjosi su vystytoju dėl papildomų pagerinimų. Šiandien jų name veikia dalijimosi ekonomika – nuo bendro įrankių kambario iki vaikų priežiūros kooperatyvo.
„Kartais pagalvoju, kad buto kvadratūra buvo vienas mažiausiai svarbių faktorių. Tikroji vertė – žmonės aplink,” – šypteli Milda.
Andrius, 42, architektas: „Pirmieji metai – eksperimentas su technologijomis”
Andrius, įsigijęs butą naujame A++ klasės name Pašilaičiuose, pripažįsta, kad prisitaikymas prie išmaniosios namo sistemos nebuvo be iššūkių.
„Rekuperacinė sistema, išmanusis namo valdymas, energijos monitoringas – visa tai atrodė labai patraukliai prezentacijose. Realybėje pirmus mėnesius jaučiausi kaip laboratorijos žiurkėnas,” – juokiasi jis.
Pasak Andriaus, didžiausias netikėtumas buvo tai, kiek laiko ir pastangų reikia, norint išmokti efektyviai naudoti visas technologijas. „Dabar, po metų, pagaliau jaučiu, kad sistema tarnauja man, o ne aš jai. Komunalinių išlaidų sumažėjimas akivaizdus, bet tai nebuvo automatiškas procesas.”
Jo patarimas? „Prašykite vystytojo ne tik raktų, bet ir išsamaus apmokymo. Ir būkite pasiruošę keletą mėnesių eksperimentuoti su nustatymais.”
Lina ir Tomas, jauna šeima: „Infrastruktūros pažadai ir realybė”
„Naujų butų statyba Vilniuje dažnai lydima pažadų apie būsimą infrastruktūrą – darželius, parkus, viešąjį transportą,” – pradeda Lina, įsikūrusi viename naujausių projektų miesto vakaruose.
Jų šeimos sprendimą pirktis butą naujame rajone lėmė vystytojo vizija: žalias rajonas su vaikų darželiu, parku ir dviračių takais. Dalis pažadų išsipildė, dalis – ne.
„Darželis atsidarė metais vėliau nei planuota, o kai kurie infrastruktūros projektai vis dar ‘planavimo etape’,” – pasakoja Tomas. „Bet mes susibūrėme su kitais tėvais ir ėmėmės iniciatyvos – patys organizavome vaikų priežiūros kooperatyvą, spaudėme savivaldybę dėl viešojo transporto.”
Pora pabrėžia, kad naujas rajonas – tai gyvas organizmas, kurį formuoja ne tik vystytojai, bet ir patys gyventojai. „Būk pasiruošęs ne tik apsigyventi, bet ir dalyvauti kuriant aplinką,” – pataria jie.
Elena, 68, pensininkė: „Senatvei draugiška aplinka svarbiau nei maniau”
Elena pardavė savo butą senamiestyje ir persikėlė į naują projektą Santariškėse. Jos istorija laužo stereotipus apie tai, kas perka naujus butus.
„Mano vaikai manė, kad esu išprotėjusi – iškeisti istorinį butą į ‘standartinę dėžutę’,” – juokiasi ji. „Bet aš mąsčiau apie ateitį. Senamiesčio grožis neatsvėrė laiptų be lifto ir aukštų eksploatacinių kaštų.”
Dabar Elena džiaugiasi sprendimu: „Čia viskas pritaikyta patogiam gyvenimui – liftai, platūs koridoriai, žemi slenksčiai, reguliuojamas šildymas. Ir svarbiausia – aplink gyvena įvairaus amžiaus žmonės, ne tik jauni profesionalai.”
Jos patarimas vyresnio amžiaus žmonėms: „Negalvokite, kad nauji projektai ne jums. Pasidomėkite universalaus dizaino principais ir įvertinkite, kaip erdvė tarnaus jums po 10 ar 15 metų.”
Robertas, nuotolinio darbo profesionalas: „Akustika – nematomas faktorius, keičiantis viską”
„Niekada negalvojau, kad taip obsesyviai domėsiuosi garso izoliacija,” – pripažįsta Robertas, įsigijęs butą naujame daugiabutyje Šeškinėje.
Dirbdamas nuotoliniu būdu, jis greitai suprato, kad net naujos statybos namuose akustinė aplinka gali drastiškai skirtis. „Per vaizdo konferencijas girdėdavau ne tik savo balsą, bet ir kaimynų pokalbius, lifto garsus, vamzdynų ūžesį,” – pasakoja jis.
Robertas investavo į papildomą garso izoliaciją ir dabar padeda kitiems naujakuriams spręsti panašias problemas. „Paklauskite apie pertvarų tarp butų konstrukciją, garso izoliacijos indeksą, vamzdynų tvirtinimo būdus. Tai klausimai, kurių dažniausiai nepateikiame, bet turėtume.”
Išvada: už statistikos ir brošiūrų – tikros istorijos
Šios penkios istorijos – tik ledkalnio viršūnė, tačiau jos atskleidžia, kad gyvenimas naujuose projektuose yra daug spalvingesnis ir kompleksiškesnis nei matome pardavimo medžiagoje.
Naujakurių patirtys rodo, kad sėkmingas įsikūrimas priklauso ne tik nuo paties būsto kokybės, bet ir nuo gebėjimo adaptuotis, kurti bendruomenes ir aktyviai dalyvauti formuojant gyvenamąją aplinką.
Galbūt svarbiausia pamoka – nėra universalios naujų būstų patirties. Kiekvienas projektas, kiekviena bendruomenė ir kiekviena šeima kuria savo unikalią istoriją, kuri prasideda tą akimirką, kai rankose suspindi nauji raktai.
