Statistika stebina. Per pastaruosius penkerius metus namų sporto įrangos pardavimai Lietuvoje išaugo daugiau nei tris kartus. Didžiausią dalį sudaro paprasčiausi įrankiai – hanteliai, svarmenys, pasipriešinimo gumų. Ne brangūs treniruokliai, ne išmaniosios technologijos – tiesiog geležis ir ketaus.
Kas vyksta? Kodėl žmonės renkasi paprastumą vietoj sudėtingumo?
Pandemijos palikimas
2020-ieji pakeitė viską. Sporto salės užsidarė, žmonės liko namuose, bet noras judėti niekur nedingo.
Tų metų pavasarį hantelių atsargos ištuštėjo per savaites. Gamintojai nespėjo vykdyti užsakymų. Kainos išaugo dvigubai, trigubai – ir vis tiek žmonės pirko.
Kai salės vėl atsidarė, nutiko netikėtas dalykas. Dalis žmonių negrįžo. Jie atrado, kad sportuoti namuose – ne laikinas sprendimas, o gyvenimo būdas.
Sporto klubų asociacijos duomenimis, apie trečdalis narių, nutraukusių narystę pandemijos metu, taip ir nebesugrįžo. Ne todėl, kad metė sportą – o todėl, kad rado kitą būdą.
Ekonomikos matematika
Lietuvos sporto salių rinka – konkurencinga. Mėnesinės narystės kainuoja nuo dvidešimt penkių iki šešiasdešimt eurų, priklausomai nuo tinklo ir paslaugų.
Per metus – nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Per penkerius metus – nuo pusantro iki trijų su puse tūkstančio.
Bazinis hantelių komplektas – šimtas eurų. Geras reguliuojamų hantelių rinkinys – trys šimtai. Investicija, kuri atsiperka per pirmus metus ir tarnauja dešimtmetį ar ilgiau.
Finansų analitikai pastebi tendenciją: ekonominio neužtikrintumo laikotarpiais žmonės renkasi vienkartines investicijas vietoj pasikartojančių mokėjimų. Hanteliai – tobulas šio principo pavyzdys.
Laiko deficitas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo laikas šalyje – apie 38 valandas per savaitę. Pridėkite keliones į darbą, namų ruošą, šeimos įsipareigojimus – laisvo laiko lieka nedaug.
Kelionė į sporto salę, persirengimas, laukimas prie treniruoklių, dušas, kelionė atgal – visa tai gali užtrukti pusantros valandos dėl trisdešimt minučių treniruotės.
Namuose – prabudai, užsidėjai sportinę aprangą, treniruotė, dušas. Keturiasdešimt minučių vietoj pusantros valandos.
Miestų planuotojai kalba apie „penkiolikos minučių miestą” – idėją, kad visos paslaugos būtų pasiekiamos per penkiolika minučių pėsčiomis. Namų sportas šią idėją realizuoja dar radikaliau – nulis minučių kelionės.
Psichologinis aspektas
Sporto psichologai atkreipia dėmesį į reiškinį, kurį vadina „sporto salės baime”. Tai ne fobija medicinę prasme – greičiau socialinis diskomfortas, kurį jaučia nemažai žmonių.
Baimė atrodyti nepatyrusiam. Baimė, kad kiti stebi ir vertina. Baimė užimti treniruoklį, kai kiti laukia. Baimė paklausti, kaip naudoti įrangą.
Namuose šių barjerų nėra. Niekas nemato, niekas nevertina. Galima eksperimentuoti, klysti, mokytis savo tempu.
Tyrimai rodo, kad žmonės, pradedantys sportuoti namuose, dažniau išlaiko įprotį ilgainiui nei tie, kurie pradeda sporto salėje. Mažiau streso – daugiau tvarumo.
Technologijų paradoksas
Gyvename technologijų amžiuje. Išmanieji laikrodžiai seka kiekvieną žingsnį. Programėlės skaičiuoja kalorijas. Virtualūs treneriai diktuoja pratimus per ekraną.
Ir vis dėlto – populiariausia namų sporto įranga yra paprasčiausia. Hanteliai, kurių dizainas nepasikeitė per šimtą metų. Jokių baterijų, jokių atnaujinimų, jokių prenumeratų.
Kai kurie sociologai tai vadina „skaitmenine detoksikacija per fizinį aktyvumą”. Žmonės, kurie visą dieną praleidžia prie ekranų, nori bent treniruotės metu pabėgti nuo technologijų.
Geležis rankose – apčiuopiama, reali, nekintanti. Kontraste su virtualiu, nuolat besikeičiančiu skaitmeniniu pasauliu.
Demografiniai pokyčiai
Namų sporto bumas apima visas amžiaus grupes, bet skirtingos kartos turi skirtingas priežastis.
Jaunesni – dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai – dažniausiai mini laiko taupymą ir finansinę naudą. Jie užaugo su YouTube treniruočių vaizdo įrašais ir jiems natūralu sportuoti be trenerio.
Vidutinio amžiaus žmonės – nuo keturiasdešimt iki penkiasdešimt penkių – akcentuoja patogumą ir lankstumą. Jie žonglieruoja karjerą, vaikus, senus tėvus. Sporto salės tvarkaraštis netinka jų chaotiškam gyvenimui.
Vyresni – virš šešiasdešimt – kalba apie privatumą ir komfortą. Jie nenori lenktyniauti su jaunais, nenori jaustis nepatogiai. Namuose gali sportuoti savo ritmu, be palyginimų.
Urbanistikos įtaka
Lietuvos miestai tankėja. Nauji daugiabučiai kyla, butai mažėja. Statybininkai skaičiuoja kiekvieną kvadratinį metrą.
Kur talpinti sporto salę, kai butas – penkiasdešimt kvadratų? Bėgimo takelis – ne variantas. Daugiafunkcinis treniruoklis – ne variantas.
Hanteliai – variantas. Pora kilogramų geležies, kuri telpa spintos kampe, po lova, ant balkono. Minimali erdvė – maksimalus funkcionalumas.
Architektai pastebi, kad nauji butai vis dažniau projektuojami be atskiros sporto erdvės. Užsakovai supranta – žmonės ras būdą sportuoti mažoje erdvėje.
Influencerių ekonomika
Socialiniai tinklai pakeitė, kaip žmonės mokosi sportuoti.
Prieš dešimt metų – reikėjo trenerio arba knygos. Dabar – tūkstančiai nemokamų treniruočių YouTube, Instagram, TikTok. Profesionalūs sportininkai, kineziterapeutai, fitneso treneriai dalijasi turiniu nemokamai.
Lietuvoje veikia keliasdešimt populiarių fitneso influencerių, kurių kanalus seka šimtai tūkstančių žmonių. Daugelis jų propaguoja namų sportą su minimalia įranga.
Algoritmai daro savo – pradedi žiūrėti vieną vaizdo įrašą, platforma pasiūlo kitą, ir staiga esi namų sporto bendruomenės dalis.
Gamintojų atsakas
Rinka reaguoja į paklausą. Hantelių gamintojai plečia asortimentą, tobulina dizainą, siūlo naujų sprendimų.
Reguliuojami hanteliai – vienas komplektas, keičiamas svoris nuo dviejų iki dvidešimt keturių kilogramų. Prieš dešimt metų – egzotika. Dabar – populiariausias pasirinkimas.
Neopreno danga – minkštesnė rankai, negadina grindų. Šešiakampė forma – nerieda, stabili. Kompaktiški stovai – tvarkinga erdvė.
Konkurencija auga, kainos mažėja, kokybė gerėja. Vartotojui – naudinga situacija.
Hibridinis modelis
Ne visi renkasi „arba-arba”. Populiarėja hibridinis modelis – sporto salė plius namų įranga.
Salėje – sudėtingi treniruokliai, baseinai, grupinės treniruotės. Namuose – greitos treniruotės, kai nėra laiko važiuoti. Du pasauliai, papildantys vienas kitą.
Sporto klubai prisitaiko. Kai kurie siūlo „hibridines” narystes – mažesnė kaina, mažiau apsilankymų, prieiga prie virtualių treniruočių namie.
Rinka evoliucionuoja. Griežtos ribos tarp „namų sporto” ir „salės sporto” nyksta.
Ką rodo ateitis
Ekspertai prognozuoja, kad namų sporto tendencija tęsis. Ne todėl, kad sporto salės dings – o todėl, kad atsiras daugiau pasirinkimų.
Mažesni butai – kompaktiškesnė įranga. Mažiau laiko – trumpesnės, intensyvesnės treniruotės. Daugiau technologijų – bet ir daugiau noro nuo jų pabėgti.
Hanteliai – šimtamečio dizaino įrankis – lieka aktualūs. Gal net aktualesni nei bet kada.
Paprasta priemonė sudėtingam pasauliui. Dvi geležies krūvos, kurios keičia gyvenimus.
